- žluginti
- 1 žlùginti (-yti), -ina, -ino tr. K.Būg, J.Jabl, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, žlugìnti, -ìna, -ìno BŽ38,623 1. B, B800, R, R393, MŽ529, D.Pošk, Sut, M, L, LL327, Ss, Kv žr. 1 žlugti 1: Ana žlùgina drabužius katile J. Žluginamas katilas N. Žlugtą žlùgino kubelūs, pylė karštą šarmą i nuleido par parvagį Šv. Drabužius žlùgydavo į kubilą didelį Jrb. Žlùgindavo numinius, veždavo į Jūrą (upę) skalbti Pj. Audimus žlùginam, virinam, paskui plausim Vl. Žlugtinė[je] žlùgydavo žlugtą Ar. Ryto[j] visą dieną žlugtį žlùginsiam Vkš. Tą parvagį atsuko i nu to kubilo po biškį senka, bėga tas šarmas žemyn, tą iš apatės varvino, prileis viedrą, verdančiu vėl pils, i teip žlùgino i žlùgino End. Tad par dieną žlùginsi, didelis kubilas [žlugto] būs End. Audeklus tolei žlùgina, iki statinėj užšąla Kt. Nebe jauniškė: žlugto negaliu viena žlùgint Srv. Palaikų gavo žlùginamą katilą Užv. Marškinius žlùgina, šutina, skalbia Škn. Pirma skalbinius nevirino, bet žlùgino Kin. Moterės žlugtą žlugino – mislijo, kad razbaininkai męsas virina DS171(Rs). Nesgi turėjo viežlybai elgties ir gyventi, jei iki šia diena tebėra jų kalboje drabužį gerbant minavojamys žodžiai: žluginti, skalbti, velėti, trinkti, prausti, plauti, mazgoti S.Dauk. O ką tu te dirbsi, patogi mergele, svečioje šalužėlėj? – Žlugtelį žlùginsiu JD870. 2. refl. skalbtis: Nusitampau su viedrais, žlùginuos i žlùginuos Krš. 3. mirkyti vandenyje: Kubilus kame ten žlùgina Pln. Pradžioj grūdus išbrinkina, vėliau juos šutina ir išplauna, žlugina rš. 4. virti: Ką čia žlùgini ? Šv. 5. NdŽ žr. žliuginti 1. \ žluginti; įžluginti; išžluginti; nužluginti; pažluginti; peržluginti; pražluginti; prižluginti
Dictionary of the Lithuanian Language.